Antanas Vienuolis-Žukauskas (1882–1957) – iš Anykščių kilęs rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose – įkūrėjas 1927-aisiais, 1947–1957 metų Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos deputatas. Šiandienai iš viso surinkta apie 200 iki šiol niekur neskelbtų, daugiausia 6-ajame dešimtmetyje rašytų laiškų, atvirlaiškių bei telegramų iš įvairių Lietuvos atminties institucijų fondų ir rinkinių. Net 40 laiškų sudaro A. Vienuolio ir advokato, teisininko, valstybės ir visuomenės veikėjo, knygos kultūros ugdytojo ir populiarintojo, keturis kartus kalinto, buvusio Sibiro tremtinio Zigmo Toliušio (1889–1971) nuoseklų epistolinį dialogą. Antrąjį laiškų bloką sudaro įvairių tremtinių ir politinių kalinių laiškai A. Vienuoliui (taip pat vienas kitas A. Vienuolio laiškas ar jo juodraštis atitinkamam adresatui).

Šis epistolinis palikimas sugriauna mitą apie A. Vienuolį, kaip „prisitaikiusį“ ir „paklusnų“ tarybinį rašytoją bei „nematomą“ Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatą. Iš A. Vienuolio ir Z. Toliušio epistolinio dialogo bei A. Vienuoliui adresuotų tremtinių ir politinių kalinių laiškų turinio atsiskleidžia iki šiol nenušviesta vieno žymiausių Anykščių krašto rašytojo ir muziejininkystės pradininko biografijos pusė. Kaip liudija surinkti laiškai, A. Vienuolis pats tiesiogiai ar tarpininkaujant kitiems patikimiems asmenims, tarp jų ir Z. Toliušiui, tremtinius ir politinius kalinius gausiai rėmė pinigais, maisto, vaistų ir lietuviškų knygų siuntiniais, o daliai jų, remiantis Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų ir VRM dokumentų skyriuose saugomose tremtinių ir politinių kalinių bylose išlikusiais oficialiais raštais ir kitais dokumentais, padėjo net sugrįžti iš tremties į Lietuvą.