Skaitymas yra laikomas itin produktyviu kultūros kūrimo mechanizmu, jungtimi tarp individo pasaulio ir visuomenėje cirkuliuojančių vertybių bei prasmių. Dėl šios priežasties skaitymo tema tampa vis svarbesne pastarųjų dešimtmečių socialinės ir kultūros istorijos tyrimų sritimi. Sovietmečio tyrimų laukas – ne išimtis. Sovietinio skaitytojo formavimo politiką nuodugniai išgvildenęs istorikas Jevgenijus Dobrenko parodo, kokia svarbia šio „projekto“ dalimi tapo biblioteka – vieta, kurioje tiesiogiai susidurdavo režimo politika ir skaitytojas. Vis didesnis tyrėjų susidomėjimas bibliotekų vaidmeniu skatina kalbėti nebe tik apie didžiųjų miestų bibliotekas, tačiau kreipti dėmesį ir į periferiją. Šio pranešimo tikslas – pasitelkiant vieno rajono (Ukmergės) kaimo bibliotekas charakterizuoti jų veiklą 6–8 dešimtmečio Lietuvos SSR. Pranešime kaimo bibliotekos bus analizuojamos skirtingais pjūviais, siekiant identifikuoti skaitytojų grupę/-es, bibliotekininkų taikytas skaitymo politikos priemones, taip pat bus telkiamas dėmesys į bibliotekų viešosios ir privačiosios erdvės ribų susiliejimą/persidengimą/nykimą. Pagrindinę tyrimo šaltinių bazę sudaro Ukmergės rajono centrinės bibliotekos veiklos dokumentai, saugomi Vilniaus regioniniame valstybės archyve, leidžiantys daryti prielaidas apie bibliotekos, režimo santykį su skaitytojais.