Seraja Šapšalas – neabejotinai viena ryškiausių asmenybių XX a. Europos karaimų istorijoje. Savo veikla jis padėjo pamatus karaimų tautiniam judėjimui, formavo jo pobūdį ir raiškos būdus, lėmė tautinio naratyvo susformavimą ir įtvirtinimą bendruomenėje ir už jos ribų. Jo kultūrinis, epistoliarinis ir kitas rašytinis palikimas – labai gausus, dėl istorinių aplinkybių pasklidęs bent keliose paveldo institucijoje – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Nacionaliniame Trakų istorijos muziejuje, taip pat privačiose kolekcijose. Kartu tai svarbiausias žinių šaltinis apie tarpukario karaimų bendruomenę, jo pagrindu mokslinius tyrimus atlieka ne tik Lietuvos, bet įvairių pasaulio šalių mokslininkai. Šiame pranešime siekiama ne tik aptarti šio palikimo pobūdį, jo įvairovę, tačiau ir nustatyti jo poveikį karaimų studijų raidai Lietuvoje, įvertinti, kaip S. Šapšalo palikimas formuoja karaimikos tyrimų lauką, kokius iššūkius kelia mokslininkams ir kaip atsiliepia visuomenės požiūriui į karaimus.