Savanoriškos asociacijos istorikų yra laikomos svarbiu besimodernizuojančios bendruomenės elementu, jose ieškoma pilietinės visuomenės apraiškų. 1906 m. kovo 4 d. caro valdžiai išleidus „Laikinąsias taisykles apie draugijas ir sąjungas“ jų steigimas buvo liberalizuotas, per keletą metų Rusijos imperijoje susikūrė tūkstančiai įvairių profilių draugijų. Šiame kontekste Kauno gubernija neišsiskyrė, joje savanoriškų asociacijų irgi greitai daugėjo. Daliai jų, daugiausia priskiriamų švietimo ir kultūros sričiai, istorikai yra paskyrę savo tyrimus. Bet vis dar lieka neatsakytų įvairaus pobūdžio klausimų. Išsikėlėme tikslą išanalizuoti keletą savanoriškų asociacijų veiklos aspektų. Pirmiausia norime išsiaiškinti, kokios buvo šio reiškinio geografinės ir socialinės ribos, tai yra kokios socialinės grupės įsitraukė į jų veiklą ir kaip draugijos buvo pasiskirstę geografinėje erdvėje. Antrasis klausimas yra nustatyti, ar savanoriškose asociacijose vyko skirtingų socialinių grupių sąveika, ar jose bendravo ir keitėsi patirtimi bei idėjomis skirtingų luomų, tautybių, profesijų, lyčių, skirtingo išsilavinimo asmenys. Taip pat keliamas klausimas ar savanoriškos asociacijos suteikė galimybę nedominuojančioms socialinėms grupėms įtvirtinti savo lygiateisiškumą (emancipuoti) deklaruojant ir ginant savo interesus.
Norėdami pasiekti tyrimo tikslus keliame uždavinius: apibrėžti pagrindines sąvokas – savanoriška asociacija, pilietiškumas, nedominuojančios socialinės grupės; išanalizuoti žinias apie draugijų steigimo dinamiką, socialinę bei geografinę imtį; aptarti pagrindinius asociacijų tikslus ir profilius (kiek tai įmanoma, apie čia esančias problemas kalbėsime tyrime) bei veiklos formas; nustatyti kokios socialinės grupės dominavo vieno ar kito profilio draugijose; identifikuoti asociacijas kuriose vyko socialinė sąveika ir išsiaiškinti kiek į įvairių draugijų veiklą įsitraukė nedominuojančios grupės, pagaliau suformuluoti pagristas išvadas. Siekiant atlikti detalią analizę pasirinktas lokalinis tyrimų lygmuo, darbas apima Panevėžio miestą ir apskritį.
Pagrindiniai naudojami numatomi šaltiniai yra caro administracijos dokumentai ir periodinė spauda. Svarbiausias dokumentų rinkinys Kauno gubernijos valdybos draugijų reikalų komiteto medžiaga, joje daug žinių apie draugijų steigimą, uždarymą, skelbiami draugijų nuostatai, steigėjų sąrašai ir kiti su jų administravimu nuo 1906 m. susiję dokumentai. Periodinė spauda leidžia, nors ir nenuosekliai, pažinti draugijų veiklą ir veiklos organizatorius.