P. Būtėnas lietuvių kalbos dėstyti į Panevėžio mokytojų seminariją atvyko nuo 1925 m. sausio. Greitai jis tapo aktyviu miesto kultūrinio intelektualinio gyvenimo dalyviu ir „Panevėžio balso“ bendradarbiu.

Vienas reikšmingesnių P. Būtėno darbų buvo „Kalbos kertelė“, „Panevėžio balse“ spausdinta nuo 1927 m. spalio 20 d. iki 1928 m. liepos 12 d., t. y. praktiškai vienerius mokslo metus. Kertelė turėjo neabejotinos įtakos miesto visuomenei: ją švietė lituanistiškai ir kartu skatino kalbėti kuo taisyklingesne lietuvių kalba, plėtė kultūrinį akiratį. Seminarijos moksleiviams tai buvo vertinga originali mokymo(si) priemonė. Juk parengtų vadovėlių gimtosios kalbos normoms geriau suvokti tada dar nebuvo.

Įdomu, jog į vienus ar kitus P. Būtėno siūlytus taisyti kalbos atvejus reaguodavo ir laikraščio skaitytojai, kartais kildavo ir diskusijų. Neabejotina, jog visa anuometinės „Kalbos kertelės“ medžiaga (ją sudaro 652 kalbos aiškinimai) tapo rimtu įpareigojimu ir patiems „Panevėžio balso“ leidėjams stengtis, kad visos publikacijos būtų parengtos kuo taisyklingesne kalba. Ir tas jiems sekėsi.