Antrojo pasaulinio pabaigoje karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, Augsburgo priemiesčiuose, susibūrę lietuvių išeiviai suformavo laikinas tautines bendruomenes, kuriose pradėtas gana aktyvus kultūrinis gyvenimas. Steigėsi įvairios lietuvių bendruomeninės institucijos, sambūriai, chorai, šokių ir teatro grupės, taip pat leista 17 lietuviškų laikraščių. DP stovyklų spauda paprastai susilaukia didelio tyrėjų dėmesio dėl joje atspindimos Augsburgo lietuvių išeivių kasdienybės, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo detalių. Tačiau ilgiausiai spausdinti laikraščiai „Žiburiai“, „Dienos žinios“, „Bendras darbas“, „Spinduliai“ ir kt. taip pat gali pasitarnauti kaip priemonė suvokti, koks buvo lietuviškos tapatybės konstravimo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu rezultatas. Kurie tarpukariu diegti tautinio identiteto ženklai įsivirtino, o kurie neišliko? Galiausiai, kuo lietuvių pabėgėlių stovyklų spaudos paveldas reikšmingas šiandieninėms lietuvybės refleksijoms? Visi šie klausimai bus aptariami mano pranešime