Maironio lietuvių literatūros muziejuje (toliau – MLLM) sukaupti gausūs išeivių rašytojų rinkiniai. Kilnojamųjų kultūros vertybių sugrąžinimas į Lietuvą vykdomas kryptingai ir planingai: bendraujama su rašytojais bei jų artimaisiais, rengiamos ekspedicijos, vykstama į stažuotes Lietuvoje, Vokietijoje, Australijoje ir į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau–JAV). MLLM tapo pagrindine institucija Lietuvoje, kurioje saugoma per 200 tūkstančius įvairios archyvinės medžiagos.
Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. A. Čipkus, 1919–2015) – poetas, vertėjas, literatūros kritikas, memuaristas, išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje, – vienas iš prieškarinės Lietuvos Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų augintinių, kartu su Vytautu Mačerniu, Vytautu Aleksandru Jonynu, Kaziu Bradūnu, Henriku Nagiu, Mamertu Indriliūnu, Broniumi Krivicku, Pauliumi Jurkumi subrendęs gražiausiu Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Jo gyvenimo kelias, kaip ir daugelio išeivių, driekėsi iš Lietuvos per Vokietiją ir daugiau nei šešiasdešimt metų gyventa Baltimorėje (JAV).
Savo kūrybinį ir kultūrinį palikimą A. Nyka-Niliūnas patikėjo MLLM. Jame gausu dokumentų, nuotraukų, laiškų, meno kūrinių, memorialinių daiktų, spaudinių, yra rinktinė memorialinė biblioteka. Itin vertingas rašytinis palikimas, kuriame yra rankraščių bei mašinraščių su įdomiais autoriaus taisymais, braukymais ir pastabomis. Išskirtinę reikšmę turi du pirmieji kūrybiniai sąsiuviniai, supažindinantys su poeto kūrybinio kelio pradžia: Dainos apie mane, vaikystę ir daiktus, kurie buvo mano draugai ir Praradimo simfonijos. Kultūros paveldas tyrinėjamas, tvarkomas, eksponuojamas ir skelbiamas.
Pranešime siekta rekonstruoti praeities įvykius ir iš arčiau žvilgtelėti į poeto gyvenimo ir kūrybos kelią Lietuvoje (1919–1944); Vokietijoje (1944–1949); Amerikoje (1949–2015). Pasirinktas tradicinis naratyvinės literatūros istorijos modelis, kuriame pateikiamas pasakojimas su atrinktais, sugrupuotais įvykiais, reiškiniais, siejant juos į prasmingą visumą, išryškinant esminius dalykus. Analizuojant temą, remtasi autentiškais šaltiniais – gausia dokumentine, faktologine medžiaga, esančia archyve. Svariais tyrinėjimo šaltiniais pasitelkti gausūs biografinio lygmens tekstai: dienoraščiai, epistolika, atsiminimai. Cituojami „gyvi liudijimai“, t. y. šio teksto autorės pokalbių su rašytoju, jo artimaisiais bei draugais ištraukos. Per biografinio lygmens tekstus ir archyvalijas – nuotraukas, dokumentus, rankraščius – veriasi A. Nykos-Niliūno ir jį supančių žmonių kasdienybė: gyvenimas, kuris savo esatimi tampa neįkainojama vertybe mums, skaitytojams.
A. Nykos-Niliūno išgyventoji epocha subrandino rašytojo vertybines nuostatas ir suformavo jį kaip eruditą, plataus intelektualinio akiračio asmenybę. Įsigilinus į kūrėjo gyvenimą išeivijoje – Vokietijoje, siekta suvokti žmogaus, patekusio į netradicines sąlygas, būtį, jauseną. Siekiama išaiškinti iki šiol mažai žinomus A. Nykos-Niliūno biografijos momentus, atskleisti kūrėjo sąmonę, akcentuoti estetines nuostatas, atspindėti autentišką gyvenimą, santykį su aplinka, kurioje gyventa ir kurta.
Pranešimas iliustruojamas vaizdine medžiaga: fotonuotraukos, dokumentai, laiškai, rankraščiai, iliustruoja rašytojo gyvenimo ir kūrybos esminius faktus.
Išeivių rašytojų kultūrinis palikimas – neatsiejama Lietuvos istorinio paveldo dalis, kurią privalom išsaugoti ateities kartoms.
