Dar šiandien Lietuvos diasporos apraiškų galima rasti Kolumbijoje, už Atlanto vandenyno, ten, kur kaip ir kiti europiečiai lietuviai emigravo dėl antro pasaulinio karo grėsmės, tremties arba mirties. Nuo 1948 m. kai pirma lietuvių bendruomenė įsikūrė Kolumbijos sostinėje Bogotoje, apie 500 šimtai lietuvių, dauguma įtakingi išsilavinę inteligentai, dvasininkai ir meno žmonės, paliko pėdsaką Kolumbijos kultūroje. Po 70 metu gyvendami toli nuo Tėvinės tie išeiviai tapo daugiau kolumbiečiais nei lietuviais, tačiau intensyviai kūrė.

Šis darbas siekia susipažinti su šios bendruomenės istorija ir sukauptų archyvų likimu, knygomis ir kultūros paveldo tyrimų trūkumais ir sunkumais, ir galimybėmis rasti vertingą informaciją tam, kad būtų saugoma ir skleidžiama bei turtinama Lietuvos kultūra ir istorija.