Ši tema, iš esmės, Lietuvoje nenagrinėta. Galima drąsiai sakyti, kad tyrinėti tik pavieniai atvejai ir, tai darė, asmeninės iniciatyvos entuziastai.

Šią temą būtų galima skirti į tris dalis:

1. Išeivija ir jų indėlis į neregių bendruomenės veiklą,
2. Neregiai išeivijoje ir jų veikla,
3. Šių dienų situacija.

1. Artėjant antrajai sovietų okupacijai daug pedagogų dirbusių Kauno aklųjų institute pasitraukė į Vakarus. Nutrūko tiesioginiai ryšiai su Lietuva. Asmeniniai kontaktai buvo labai reti. Tačiau Lietuvos neregių bendruomenės aktyviausi žmonės gaudavo vienokią ar kitokią informaciją. Ją perduodavo ir Lietuvoje likę pedagogai, jiems vieniems žinomais ir gaunamasis kanalais. Paminėsime keletą išeivių: Vanda Genytė – Šmaižienė, Bronius Kviklys.
2. Lietuvos aklųjų bibliotekoje turime surinkę medžiagos apie išeivijos neregius: pirmąjį neregį pedagogą Kauno aklųjų institute Kristupą Jankų (Martyno Jankaus sūnus), filosofijos daktarę Ema Zaludokaitę (Saludok), dailininką Praną Lapę.
3. Šiuo metu daug neregių ir silpnaregių yra išvykę gyventi į įvairias užsienio šalis. Pagrindinė priežastis, geresnės socialinės garantijos ir geriau apmokamas darbas.