Genealogija – istorijos mokslo pagalbinė disciplina, tirianti giminių, šeimų ir atskirų asmenų istoriją bei nustatanti giminystės ryšius.

Lietuvoje giminystės ryšiai dažniausiai aptinkami lokalizuotose vietovėse. Tyrinėjant Panevėžio krašto bažnyčiose esančius archyvus, galima nustatyti XVIII–XX a. pr. esančių pavardžių ir vietovių sąsajas ir ribas. Daugeliu atveju vietos istorija ir nulėmė pavardžių atsiradimą tam tikrose teritorijose. Kaip pavyzdys paslaptingasis Liaudos kraštas, reikalaujantis dar daugiau, nei dabar, išsamių tyrimų ir rimtos jų analizės. Tam darbui nemaža medžiagos galima surasti Lietuvos Valstybės Istorijos archyve. Negalima pamiršti, jog ne tik metrikų įrašai, bet ir įvairūs dokumentai – įvairios dalykinės bylos, susirašinėjimai, surašymai – yra išlikę ir saugojami dažnoje krašto bažnyčioje.

Kol valstybės institucijos sunkiai susitaria dėl tolimesnių veiksmų plano išsaugojant istorines krikšto, santuokos, priešsantuokinės, mirties, gyventojų surašymų knygas, vietiniai krašto paveldo puoselėtojai stengiasi visus šiuos įrašus padaryti prieinamus virtualioje erdvėje, ir knygas, parašytas genealogine tema, dovanoti bibliotekoms. Virtualioje erdvėje atsiradusių įrašų naudojimas yra prieinamesnis ne tik krašto gyventojams, bet ir išeiviams iš Lietuvos.

Galėtume atlikti daug mokslinių tyrimų genealogijos, medicinos istorijos ir statistikos srityse, jeigu, naudodamiesi šiuolaikinėmis paieškų ir apdorojimo sistemomis, visą skenuotą informaciją perkeltume į virtualią erdvę. Genealogijai ir vietos istorijai atsiveria ir nauja tyrimų erdvė – genetiniai tyrimai. Šių tyrimų kolekcijos svarbios lietuvių tautos genofondo išaiškinimui remiantis genealogijos, genetikos ir istorijos pagrindais.