Šiuo metu rašau monografiją „Didysis karas ir nepriklausomybės kovos lietuvių literatūroje“, kurioje nagrinėju ne tik literatūros kūrinius, bet ir atsiminimus, susijusius su karu ir kovomis. Petkevičaitės-Bitės atsiminimai (dienoraštis) yra, be abejonės, žinomiausia Didžiojo karo meto knyga. Norėdami gaivinti savo sovietinės okupacijos ir ideologijos sužalotą kultūrinę ir istorinę atmintį, turėti išsamesnį Didįjį karą supusios refleksijos vaizdą, svarbu įtraukti Bitės atsiminimus į to paties meto liudininkų atsiminimų kontekstą, žinoti apie lietuvių intelektualų politinių centrų, veikusių Vilniuje, Rusijoje, Šveicarijoje ir JAV, bendradarbiavimą, jų darbus ir Lietuvos ateities projektus, žinoti, kas dar fiksavo betarpiškus karo įvykius ir kokia bendra karo panorama iš paliktų pasakojimų atsiveria. Savo įžvalgomis ir tyrimais norėčiau pasidalinti pranešime.