Atminties laikmenų reikšmė išsaugant kolektyvinį tapatumą. Bernardinų fondo atvejo analizė lenkų išeivijos tyrimų kontekste

Bandymai sureikšminti praeitį dabartyje, sutapatina skirtingas visuomenes. Turima omenyje, jog praeitis nūdienoje pasireiškia poreikiu įamžinti konkrečius įvykius, asmenis, dramatiškus epizodus, kurie galbūt yra reikšmingi, bet gali likti pamiršti, todėl juos siekiama įamžinti. Šis procesas pasireiškia įvairiuose visuomenėse.

Daugiakultūrinis regionas pasižymi daugiasluoksne atmintimi, kurioje susipina įvairių etninių grupių atmintys, neretai turinčios priešingus požiūrius į praeities įvykius. Kalbant apie atminčių konfliktą bei dialogą, atminties laikmenų kontekste pastebima, jog visos diskusijos iš esmės yra suredukuotos iki ginčo dėl įamžinimo. Kita vertus, įamžinimas tai ne tik atminties išsaugojimas, bet ir tam tikros vietos priskyrimas konkrečiam kolektyvui. Priskirtos vietos tampa simboliniais kolektyvo domenais. Atminties laikmenos apibūdina tam tikros grupės simbolinį viešpatavimą tam tikroje teritorijoje, susijusioje su kolektyvu. Siekiant išlaikyti įtaką simboliniame domene, būtina kurti matomus kolektyvo ženklus – laikmenas.

Pranešime bus pristatytas atminties laikmenos konceptas ir jo reikšmė išsaugant kolektyvinį (pvz. tautinį) tapatumą. Atminties laikmenos koncepto pagalba apibrėžiami daiktai, objektai, vietos ir įvairūs praeities reliktai, leidžiantys išsaugoti ir perduoti atmintį.