Svarbi Latvijos istorijos dalis yra išeivijoje sukurtas kultūrinis ir materialus turinys. Po Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo (1990m.), Latvijos nacionalinis archyvas, kuris 1992 m. tapo nepriklausomas nuo Sovietų valdžios, kartu su muziejais, bibliotekomis ir švietimo įstaigomis 1995 m. pradėjo kurti katalogą „Pasaulio latvių dokumentai Latvijoje“. Šis katalogas perteikia bendrą vaizdą istorinio, kultūrinio ir meninio turinio, sukurto išeivijos latvių ir saugomo Latvijoje. Išeivijos tyrinėjimo galimybės Latvijos nacionaliniame archyve yra išties plačios, nes archyvas skatina latvių visuomenės darbuotojų išeivijoje fondo kūrimą.

Viena iš išeivijos fondo grupių Latvijos nacionaliniame archyve yra menininkai. Pranešime bus aptartas menininko Janio Cirulio (1908–1995) fondas. 1945 m. gegužę Cirulis pabėgo į Švediją „paskutiniu laivu“ iš Liepojos. Savo talento dėka, menininkas greitai buvo pastebėtas ir pradėjo dirbti iliustratoriumi etnografijos ir archeologijos srityse. 1956 m. jis persikraustė į Jungtines Amerikos Valstijas. Ir čia menininkas nebuvo be darbo – nuo 1956 m. iki 1960 m. Cirulis kūrė iliustracijas mašinų ir geografijos vadovėliams ir antropologijoms, po to iki 1991 m. jis buvo iliustratoriumi Bendrosios ir Vaikų chirurgijos, Vėžio tyrimų centruose Harvardo universiteto Medicinos mokykloje Bostone. Šalia iliustratoriaus darbo, jis nutapė dešimtis paveikslų. Sunkiai ir atkakliai dirbdamas Cirulis pelnė tarptautinį pripažinimą. Viena iš pagrindinių varomųjų jėgų buvo būtent menininko „latviškumas“ – jis norėjo išdidžiai parodyti, kad latvių menininkas gali lygiaverčiai konkuruoti su kitų tautų menininkais.

Šio pranešimo tikslas yra atspindėti latvių menininkų fondo svarbą Latvijos nacionaliniame archyve. Šis fondas turi neįkainojamos vertės dviem aspektais – jis leidžia latvių tautai pažinti menininkus, kurie šiandien nebėra lengvai pažįstami ir parodo latvių menininkų pastangas išsaugoti latvių nacionalinį meną išeivijoje.