1413 m. Horodlės unija atnaujino Lietuvos ir Lenkijos sąjungą tarp Jogailos ir Vytauto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorai gavo tokias pat teises bei herbus, kokius turėjo ir Lenkijos karalystės šlėkta. Adaptuotą Wadwicz herbą gavo vienas įtakingiausių Lietuvos didikų Petras Mangirdaitis. Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677) veikale „Lietuvos D. K. bajorijos herbynas“ teigia, kad iš Petro Mangirdaičio sūnaus Daukšos kilo pavardė Daukša, sūnaus Narušo – Naruševičius, Daugirdo – Daugirdas, o iš anūko Hanuso sūnaus Adomo kilo pavardė Adamkus. Pirmosios P. Mangirdaičio žmonos vienintelis sūnus Jonas-Petraitis Mangirdaitis pratęsė Mongirdų pavardę.

Deja, bajorų Mongirdų genealogija Lietuvoje dokumentaliai fiksuojama tik nuo 1698 m. kovo 17 d. dovanojimo akto, aktikuoto Žemaitijos žemės teisme, pagal kurį Vaclovas Mongirdas Gonkainių (Baisogalos vlsč., Radviliškio r.) dvarą su valstiečiais padovanojo savo sūnums Baltramiejui ir Andriejui.

1864 m. sudarytas Mongirdų genealoginis medis apima 6 kartas, 54 asmenis. Neminimos nei žmonos, nei dukterys. Šiame giminės medyje vienintelė paminėta moteriškosios giminės atstovė yra Zofija Mongirdaitė, gimusi 1860 m. rugpjūčio 1 d. Pikturnų dvare (Betygalos parap.).

2017 m. J. Klietkutės sudarytas bajorų Mongirdų giminės medis apima 12 kartų, 124 asmenis, iš kurių 74 vyrai ir 50 moterų.

Pagrindinis šaltinis, padėjęs atkurti Mongirdų giminės moteriškąją pusę – bažnytinių Krikštų, Santuokų ir Mirimų metrikų knygos, kuriose įrašytos moterys ir jų mergautinės pavardės. Lietuvos valstybės istorijos archyvo fonde 391 yra jau surinktų bajorijos giminės medžių. Daug informacijos pateikia ir tyrinėjamo laikotarpio spauda, kurią galima skaityti internete epaveldas.lt. Nemažai Mongirdų giminės faktų radau kasmet išleidžiamoje knygelėse „Памятная книжка Виленской губернии“, „Памятная книжка Ковенской губернии“ ir adresų.