1918-ieji Lietuvoje, kaip ir Latvijoje – valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės kovų metas. Tokie dramatiški, ribiniai laikotarpiai pasižymi savita visuomenės ir kultūros charakteristika. XX a. Atgimimas išsiskiria ir savita poetine nacionalizmo retorika. Jam būdingas karo personifikavimas, antropomorfiniai tautos vaizdiniai, gamtinė Nepriklausomybės, laisvės metaforika. Pranešime, remiantis spaudoje (Lietuvos aidas, Dabartis, Tėvynės sargas; Baltijas Vēstnesis, Jaunākās Ziņas, Līdums ir kt.) publikuotais literatūriniais ir publicistiniais tekstais, aptariami keli jų raiškos atvejai.