Paveldo dokumentai kaip institucijos istorijos šaltiniai: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis

Vilniaus universiteto biblioteka (toliau VU biblioteka) – seniausia Lietuvos akademinė biblioteka, turinti nacionalinės reikšmės bibliotekos statusą. Tai didžiausia senųjų dokumentų saugykla Lietuvoje: iš beveik 5 mln. čia saugomų dokumentų beveik 1 mln. priskiriami paveldui, iš jų apie 160 tūkst. yra didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės spaudiniai, išleisti iki 1800 m., taip pat daugiau nei 330 tūkst. XIII-XXI a. rankraštinių dokumentų įvairiomis kalbomis, 94 tūkst. grafikos darbų bei didžiausia Lietuvoje kartografijos kolekcija. Reikšmingiausias VU bibliotekoje saugomas dokumentas – pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, kuri yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą pirmuoju numeriu.

Moksliniai paveldo kolekcijų tyrimai ir jų rezultatų sklaida visada buvo neatsiejama bibliotekos veiklos dalis. Nemažai bibliotekos parengtų leidinių, pristatančių kultūros paveldo kolekcijas, iki šiol yra aktualūs, o dalis jų tapo bibliografinėmis retenybėmis.

Šio pranešimo tikslas – pristatyti pastaraisiais metais VU bibliotekoje vykdytus mokslinių tyrimų projektus ir jų rezultatus. Pagrindinis projektus siejantis komponentas – tyrimų objektas, t.y. bibliotekoje saugomos ir su jos istorine raida susijusios paveldo kolekcijos ar pavieniai objektai. Viena pagrindinių tyrimų krypčių – kolekcijų rekonstrukcija, siekiant atskleisti sąsajas tarp objektų ir jų savininkų.