Šimtmetį pasitinkant: Šiaulių „Aušros“ muziejaus – reikšmingos Lietuvos atminties institucijos – raida ir šiandienos iššūkiai

Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2023 m. švęsiantis įkūrimo 100-metį, šiandien žinomas kaip svarbi ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos atminties institucija. Per šimtą raidos metų nenutraukęs veiklos, muziejus nuėjo kelią nuo mėgėjiškos iki profesionalios muziejininkystės ir tapo viena iš reikšmingiausių Lietuvos atminties institucijų. Tai vienintelis iš Lietuvos muziejų tapęs 1941 m. įkurtos Lietuvos mokslų akademijos padaliniu. Pagrindiniai ir didžiausią vertę kaip tyrinėjimo objektai turi šie ŠAM eksponatai, jų kolekcijos, archyvai: tarpukariu suformuotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir kraštotyros draugijos etnografinis archyvas, įtrauktas į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą; tuo pat metu pradėta kaupti ir iki šių dienų pildoma fototeka (fotografijos, negatyvai): nuo grafo Benedikto Tiškevičiaus fotografijų rinkinio iki Vito Luckaus ir šiandieninių fotografų darbų kolekcijų; LŠS įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio ir jo šeimos archyvas, taip pat įtrauktas į UNESCO programos ,,Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą; tremtinių archyvas, judaikos rinkinys, įskaitant Chaimo Frenkelio šeimos ir Leibos Lipšico archyvus, dvarų dokumentų rinkinys, šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus, kunigo skulptoriaus Antano Rimavičiaus ir kitų autorių kūrybiniai palikimai. Šie eksponatai, eksponatų kolekcijos, archyvai, jų gausus publikavimas LIMI sistemoje, aktyvus naudojimas mokslo, informacijos, muziejiniams, pažintiniams tikslams šiandien išskiria Šiaulių „Aušros“ muziejų iš kitų Lietuvos atminties institucijų.