Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma senojo universiteto knygų kolekcija (Bibliotheca Academiae Vilnensis) nėra iki galo ištirta ir slepia ne vieną paslaptį. Viena iš tokių buvusių paslapčių – 195 knygos su tam tikromis, specifinėmis lipdėmis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šie XVI–XVIII amžiaus leidiniai yra nesusiję su senąja Vilniaus universiteto kolekcija, o priklausė 1925–1939 metais veikusiai Aukštosios dvasinės šv. Tomo Akviniečio seminarijos Pinske bibliotekai. Išaiškintos šių knygų patekimo į Vilniaus universiteto biblioteką aplinkybės, o taip pat ištirti šiose knygose esami provenienciniai įrašai. Pinsko seminarijos biblioteka buvo tikra senojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto – Polesės su Pinsku priešakyje katalikiškosios atminties saugotoja. Seminarija savo bibliotekoje turėjo daugumos uždarytų Pinsko katalikiškų vienuolynų knygas, rinko vyskupijos parapijose išlikusias nebereikalingas senas knygas, o ir patys aukšti Pinsko vyskupijos ir seminarijos dvasininkai testamentu palikdavo savo turimas senųjų knygų kolekcijas bibliotekai. Visa tai ir atsispindi Vilniaus universiteto bibliotekoje identifikuotose Pinsko seminarijos knygose.