Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) šalyje veikė nemažai visuomeninių organizacijų, kurios vienijo įvairių pažiūrų piliečius. Organizacijos būrėsi tautiniais, religiniais, politiniais, kultūriniais, socialiniais, pasaulėžiūriniais ir kt. pagrindais.
Daugelis visuomeninių organizacijų Lietuvoje buvo įkurtos ar globojamos katalikų bažnyčios. Didelė religinių organizacijų – sąjungų, draugijų, brolijų – įvairovė vienijo daugelį tikinčiųjų įvairiose parapijose. Religinės organizacijos užsiimdavo įvairia veikla: tai blaivybės, labdaros, šalpos, maldos draugijos (Marijos tarnaičių, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos „Carito“, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos, Švenčiausiojo sakramento brolija, Gyvojo rožinio draugija, Vyrų apaštalavimo sąjunga, Šv. Cecilijos, Šv. Zitos, Jėzaus širdies draugija, Tretininkų draugijos, Lietuvių katalikų abstinentų–blaivininkų draugija, Angelo sargo draugija ir kt.). Tokią religinių bendrijų gausą lėmė tai, kad Lietuvoje socialinė globa buvo perduota į įvairių labdaros draugijų ir parapijų rankas. Draugijos buvo pavaldžios Socialinės apsaugos departamentui ir iš valstybės gaudavo paramą. Lietuvos Respublikoje iki 1926 m. buvo įregistruota 71 labdaros draugija, o 1938 m. jų skaičius jau siekė 141, iš jų 78 – lietuvių.
Be religinio pobūdžio organizacijų, Lietuvoje veikė daug profesinių organizacijų: Mokytojų sąjunga, Bibliotekininkų draugija, Advokatų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjunga, Ugniagesių sąjunga, Gydytojų sąjunga ir daugelis kitų. Buvo ir pagal laisvalaikio užsiėmimus susibūrusių organizacijų: Kraštotyros draugija, Turizmo sąjunga. Taip pat galima išskirti ir moteriškas organizacijas: Katalikių moterų draugija, Karininkų šeimų moterų draugija. Tačiau savo narių skaičiumi gausiausios ir žinomiausios buvo tautinio patriotinio pobūdžio organizacijos: Šaulių sąjunga, Ateitininkų federacija, Lietuvių tautiškojo jaunimo sąjunga (Jaunalietuviai), Lietuvai pagražinti draugija ir kt. Dauguma šių visuomeninių organizacijų veikė ir Rokiškio apskrityje. Be šių organizacijų, Rokiškio apskrityje veikė ir pogrindinės – komunistinės, komjaunimo, liaudies fronto ir kitos, daugiau politinės nei visuomeninės organizacijos.