Pranešime pristatomas Kauno regioniniame valstybės archyve (Kauno miesto savivaldybės pasų skyriaus fonde (f. 66)) saugomas gausus šaltinių masyvas – Lietuvos Respublikos piliečio/ės vidaus pasų korteles, kurios yra vertingas šaltinis genealogijos ir lokalinės istorijos tyrimams. 1920–1940 m. Kauno mieste išduotų vidaus pasų kortelių duomenys (asmens vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, specialybė (užsiėmimas), tikėjimas, tautybė, šeimyninė padėtis, žinios apie karo prievolės atlikimą, žymos apie dokumentus, pagal kuriuos išduotas vidaus pasas (gimimo metrikai, santuokos liudijimai, vidaus pasai, tremtinio liudijimai ir pan.), vidaus paso turėtojo parašas ir fotografija) yra svarbus šaltinis ieškant informacijos apie atskirus asmenis ir ištisas šeimas, kurie minėtu laikotarpiu gyveno Kaune – tuometinėje laikinojoje sostinėje. Statistiškai apdorėjus ir išanalizavus minėtus vidaus pasų kortelių duomenis nustatyta, iš kokių vietovių buvo kilę tarpukario kauniečiai, kokia buvo jų sudėtis pagal tautybę, tikėjimą, specialybę ir kt. Vidaus pasų kortelėse esančios fotografijos byloja apie nagrinėjamo laikmečio kauniečių aprangos stiliaus tendencijas ir pan. Vidaus pasų kortelėse yra duomenų, liudijančių apie atskirų asmenų ir šeimų priverstines migracijas (įrašai apie Pirmojo pasaulinio karo tremtinio liudijimus). Pasų kortelės atskleidžia ženklios tarpukario kauniečių dalies reikšmingas sociodemografines charakteristikas, kurios yra svarbios įvairaus pobūdžio lokalinės istorijos tyrimams.